Rūgščių ir šarmų pusiausvyros reguliavimas
Rūgščių ir šarmų pusiausvyra
Organizmo pH lygio subalansavimas yra rūgščių ir šarmų pusiausvyros klausimas. Tačiau ką, moksliniu požiūriu, reiškia rūgščių ir šarmų pusiausvyra, ir kaip galima palaikyti tinkamą rūgščių ir šarmų pusiausvyrą organizme?
Kas yra rūgščių ir šarmų pusiausvyra?
Rūgščių ir šarmų pusiausvyra yra būtina sąlyga normaliai medžiagų apykaitos procesų eigai. Fermentai yra katalizatoriai, kurie kontroliuoja visus mūsų medžiagų apykaitos procesus. Kadangi jų aktyvumas priklauso nuo pH, reikalingos specialios pH sąlygos, kad būtų užtikrintas geriausias jų poveikis. Net ir nedidelis pH nuokrypis gali riboti fermentų aktyvumą, o tai sukelia funkcinius medžiagų apykaitos sutrikimus. Todėl bet kokiomis aplinkybėmis turi būti išlaikomos fiziologinės pH vertės, kad būtų užtikrinta sklandi medžiagų apykaitos funkcija.
Taigi, rūgščių ir šarmų pusiausvyra yra normalios medžiagų apykaitos procesų eigos pagrindas.
Kuo stabilesnių pH verčių išlaikymas
Mūsų organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyra turėtų būti vertinama ne kaip nelanksti sistema, o kaip dinamiška pusiausvyra. Tiesa, kad rūgščių ir šarmų kiekis mūsų organizme nuolat keičiasi. Tačiau rūgščių ir šarmų pusiausvyra padeda išlaikyti įvairių organų ir audinių, taip pat kraujo, pH vertes siaurame intervale.
Fiziologinė pH vertė
Kokia pH vertė yra tinkama? Nėra paprasto atsakymo į šį klausimą, nes kiekvienas organas arba medžiagų apykaitos etapas turi savo optimalią pH vertę.
- Kraujo plazmos pH: 7,35–7,45
- Skrandžio sulčių pH: 1,2–3
- Tulžies pH: 7,4–7,7
- Šlapimo pH: 5–8
- Seilių pH: 6,8
- Sąnarių skysčio pH: 7,4–7,8
Mityba gali padėti sureguliuoti rūgščių ir šarmų pusiausvyrą
Norint sureguliuoti rūgščių ir šarmų pusiausvyrą, būtina stabilizuoti pH vertę kraujyje. Daug veiksnių yra svarbūs šiam poveikiui. Visų pirma, maistinės medžiagos, gaunamos iš mūsų mitybos, reguliuoja rūgščių ir šarmų pusiausvyrą, nes jos metabolizuojamos kaip rūgštis arba šarminė medžiaga. Bet kai kvėpuojame ar užsiimame fiziniu aktyvumu, rūgštis mūsų ląstelėse išskiriama kaip energijos gamybos atliekų produktas. Tai turi įtakos pH vertei kraujyje. Siekiant išvengti rūgšties pertekliaus, organizme automatiškai vyksta skirtingi reguliaciniai procesai.
Organizmo reguliaciniai mechanizmai
Jeigu rūgščių ir šarmų pusiausvyra sutrinka, organizmas turi įvairius mechanizmus, kad rūgštys ir šarmai vėl būtų subalansuoti. Tai yra paties organizmo buferinės sistemos, inkstai ir plaučiai, jungiamasis audinys ir kaulai.
Rūgščių ir šarmų reguliavimas per organizmo buferines sistemas
Mūsų kūnas turi galingą buferinę sistemą, kuri padeda reguliuoti rūgščių ir šarmų pusiausvyrą mūsų organizme. Šie buferiai yra medžiagos, kurios apsaugo nuo staigių pH verčių pokyčių kūno skysčiuose ir ląstelėse, ypač siekiant stabilizuoti pH vertę kraujyje. Svarbūs šios buferinės sistemos komponentai rūgščių ir šarmų pusiausvyrai reguliuoti yra kraujyje ištirpęs šarminis bikarbonatas ir raudonasis kraujo pigmentas hemoglobinas.
Bikarbonatas gali prisijungti prie rūgšties, tada susidaro anglies rūgštis, kuri skaidosi į vandenį ir anglies dioksidą. Anglies dioksidas iškvepiamas per plaučius. Tai greitas ir efektyvus būdas pakoreguoti pH vertę kraujyje. Cinkas yra karbono anhidrazės fermento kofaktorius. Jis yra bendrai atsakingas už bikarbonato susidarymą, o tai reiškia, kad jis taip pat svarbus reguliuojant rūgščių ir šarmų pusiausvyrą. Kad mūsų buferinės sistemos reguliariai atsinaujintų, organizmui reikia šarminių mineralų, kuriuos jis turi gauti iš maisto.
Inkstai ir plaučiai: rūgšties išskyrimas ir iškvėpimas
Svarbiausi organai, reguliuojantys rūgščių ir šarmų pusiausvyrą, yra inkstai ir plaučiai. Inkstai yra vienintelis organas, kuris gali tiesiogiai šalinti rūgštį iš organizmo. Plaučiai per kvėpavimą užtikrina stabilią pH vertę kraujyje trumpą laiką. Padidėjęs anglies dioksido iškvėpimas leidžia organizmui reguliuoti rūgščių ir šarmų pusiausvyrą.
Jungiamasis audinys kaip rūgščių saugykla
Jeigu buferinė sistema pasiekia savo ribas, ir inkstų pajėgumas išskirti rūgštį yra išnaudotas, organizmas privalo pašalinti rūgštį iš „cirkuliacijos“, kad būtų išlaikytos optimalios medžiagų apykaitos sąlygos.
Rūgšties kaupimasis jungiamajame audinyje – dėl savo fizinio pobūdžio jis yra ypač tinkamas šiai užduočiai – leidžia organizmui reguliuoti rūgščių ir šarmų pusiausvyrą. Nors tai stabilizuoja pH vertę kraujyje, tačiau taip pat sumažina jungiamojo audinio gebėjimą prijungti vandenį. Organizmo aprūpinimas mikroelementu variu gali padėti palaikyti normalų jungiamąjį audinį.
Rūgščių pusiausvyros užtikrinimas iš kaulų gaunamų šarminių medžiagų pagalba
Jeigu buferinių sistemų pajėgumai yra išnaudoti, organizmas gali pasitelkti kauluose esančius šarminių medžiagų telkinius reguliuojant rūgščių ir šarmų pusiausvyrą ir išlaisvinti šarminius mineralus iš kaulų, kad neutralizuotų rūgštis. Kuo ilgiau išlieka tokia situacija, tuo labiau ji pakeičia fiziologinę pusiausvyrą tarp kaulų formavimosi ir kaulų rezorbcijos. Organizmo aprūpinimas dviem mineralais – kalciu ir magniu – padeda palaikyti sveikus kaulus.
